Parėmė-Anomalija.lt
Be riebalų sluoksnio gimusi Lizzie.
Iš 23-ejų Lizzie Velasquez visą gyvenimą visi šaipėsi, kas nedrįso – spoksojo išpūtę akis. Baisiausia pasaulio moterimi pravardžiuojama Lizzie yra tikras kaulų ir odos pavyzdys – mergina gimė be riebalinio sluoksnio ir negali priaugti nė gramo, kad ir kiek daug prisivalgytų… Lizzie niekada gyvenime nesvėrė daugiau kaip 28 kg, rašo „The Daily Mail“.
Itin retai pasitaikanti liga vis dar glumina medikus. Manoma, kad pasaulyje yra dar du žmonės, kurie kaip ir Lizzie, visiškai neturi riebalinio sluoksnio. Lizzie turi brolį ir seserį, kurie yra visiškai sveiki.
Lizzie gimė keturiomis savaitėmis anksčiau nei planuota ir svėrė vos 1,19 kg. „Gydytojai mums sakė, kad nė neįsivaizduoja, kaip ji išgyveno, – pasakojo 45-erių Lizzie mama Rita. – Pirkome jai drabužėlius lėlėms, nes nebuvo jokių vaikiškų drabužių, kurie jai tiktų.“ Medikai tėvus iš karto bandė paruošti minčiai, kad jų dukra greičiausiai niekada gyvenime negalės normaliai vaikščioti, kalbėti ir gyventi įprasto gyvenimo.
Mergaitės smegenys, kaulai ir organai vystėsi kaip normalaus žmogaus. Neaugo tik svoris – būdama dvejų metukų Lizzie svėrė tik 6,8 kg. Tiek, kiek paprastai sveria penkių mėnesių kūdikis.
Kai rudaakei mergaitei buvo ketveri, pradėjo blyškėti jos dešinioji akis. Netrukus ji visai išbalo ir Lizzie ja apako – dabar mergina mato tik kairiąja akimi. „Gydytojai nežino, kas man nutiko, bet nuo tada turiu vieną rudą, o kitą mėlyną akį“, – juokauja Lizzie.
Nors iš išorės Lizzie atrodo labai nesveikai, tačiau visi jos organai ir dantys yra sveiki. Jai nereikia gerti jokių vaistų, išskyrus vitaminus. Jeigu Lizzie pastotų, jos vaikai gimtų visiškai normalūs.
Lizzie jau yra parašiusi dvi knygas apie savo būklę, kaip ji jaučiasi, kai visas pasaulis ją laiko baisiausia moterimi žemėje. Mergina tikisi, kad knyga padės kitiems, kurie turi kokių nors kompleksų ar iš jų yra šaipomasi dėl išvaizdos.
Nors pripažįsta, kad yra sunku ištverti nuolatines pašaipas ir žvilgsnius, Lizzie nenorėtų būti ir gražuolė, kaip Holivudo garsenybės. „Labai džiaugiuosi, kad nesu tokia graži kaip garsenybės. Apie gražuoles yra prikurta tiek daug stereotipų – jeigu jau esi graži, tai būtinai kvaila. Aš nesu graži, todėl žmonės gali geriau pažinti tikrąją mane“, – pasakojo Lizzie.
Video:Spausti čia.
Ar egzistavo vienaragiai?
Žirgas su vienu ragu – tai mistinė būtybė, aprašyta jau senovės graikų mituose. Vienaragiai, kaip ir šventosios mergelės, buvo skaistumo ir tyrumo simbolis. Nepaisant to, užspęstas į kampą, šis gyvis aršiai gindavosi, o jį nuraminti galėjo tik mergelės glostymas. Viduramžiais vienaragio ragas buvo labai populiarus alchemijos receptų ingredientas.
Lengvatikiai ir tariami žiniuoniai įsigydavo „vienaragio ragą“ kaip apsaugą nuo nuodų ir blogųjų jėgų už neįtikėtinai aukštą kainą. Dar buvo manoma, kad ragas apsaugo nuo skrandžio ligų ir epilepsijos. Be viso to, vienaragių pasitaiko daugelio tautų legendose ir pasakojimuose.
Išnyko kaip mamutai
Nuo pat žmonijos atsiradimo pasakojimai apie vienaragius keliavo po pasaulį. Seniausių vienaragio aprašymų randama Biblijos, pasakojime apie Adomą rojaus sode. Nepaisant to, jog buvo plačiai tikima tokių padarų egzistavimu, vienaragių niekas nebuvo sutikęs daugelį amžių. Įdomu tai, kad Rytuose žmonės vienaragį įsivaizdavo visiškai kitaip nei europiečiai.
Nuoširdžiai tikintiems vienaragių egzistavimu faktas, kad šie padarai jau išnykę, tik prideda mistikos sugretinant juos su dinozaurais, mamutais ir kitais priešistoriniais gyvūnais. Kai kurie žmonės tiki, kad vienaragiai vis dar egzistuoja nuošaliose vietovėse ir gali būti atrasti.
Pranašavo gera
Kinų mitologijoje vienaragis buvo laikomas geru ženklu, kuris pasirodydavo žmonėms norėdamas pranešti ką nors svarbaus. Jo pasirodymas buvo siejamas su gerų laikų atėjimu. O tai, kad paskutiniu metu vienaragiai nepasirodo, reiškia, jog mes gyvename blogu laiku. Šie gyvūnai vėl pasirodys, kai ateis „geri laikai“.
Vienas iš pirmųjų vienaragių žmonėms pasirodė maždaug prieš 5000 metų ir atskleidė imperatoriui Fu Hsi rašytinės kalbos paslaptis. Prieš 4700 metų dar vienas vienaragis pasirodė Geltonojo Imperatoriaus (Huang Di) sode. Šis paslaptingas ženklas reiškė ilgą ir ramų imperatoriaus valdymą. Dar du vienaragiai gyveno imperatoriaus Jao, ketvirtojo iš penkių imperatorių, suformavusių pasaulį prieš 4000 metų, valdymo metu.
Kinai taip pat tikėjo, kad vienaragiai gali išpranašauti didžių žmonių, tokių kaip filosofas Konfucijus, gimimą. 551 metais prieš mūsų erą nėščia Konfucijaus motina miške sutiko vienaragį. Šis davė moteriai nedidelį gabalėlį nefrito ir padėjo galvą jai ant peties. Ji suprato įvykio svarbą ir palaikė tai dievų siųstu ženklu. Užrašas ant nefrito teigė, kad moteris susilauks sūnaus, pagarsėsiančio savo išmintimi. Konfucijus tapo labiausiai gerbiamu kinų filosofu. Netgi šiandien, po 2500 metų, jo mokymas yra gerbiamas ir vertinamas. Būdamas senas, Konfucijus neva sutiko vienaragį ir suprato, kad artinasi mirtis. Netrukus garsusis filosofas mirė.
Paukščių Tako žvaigždynas
Vienaragio žvaigždynas pirmą kartą paminėtas Jakobo Barčo apie 1624 metus. 1690 metais Vienaragio žvaigždyno žvaigždės buvo detaliai aprašytos Hevelio kataloge. Paukščių Takas yra šio žvaigždyno centre, jį sudaro 146 žvaigždės, matomos plika akimi.
Minėjo ir šventraštis
Ilgus amžius religijotyrininkai neigė vienaragio egzistavimą. Pagrindinis jų argumentas – jei toks gyvūnas būtų iš tiesų gyvenęs, jis būtų aprašytas tarp Nojaus surinktųjų į savo arką prieš Didįjį Tvaną. Tačiau apie ką kalbą šios ištraukos iš Biblijos:
“Mano ragas bus išaukštintas, kaip vienaragio ragas.” – Psalmių Knyga.
“Jo jėga prilygo vienaragio jėgai.” – Skaičių Knyga.
“Ar vienaragis norės tau tarnauti?” – Jobas.
Pasak Būties Knygos, Dievas davė Adomui užduotį įvardinti viską, ką jis matė. Pasak kai kurių Biblijos vertimų, vienaragis buvo pirmasis įvardintas gyvūnas. Taip vienaragis buvo iškeltas tarp kitų gyvūnų. Kai Adomas ir Ieva buvo išvaryti iš rojaus, vienaragis juos lydėjo ir atstovavo tyrumui ir skaistumui. Todėl vakarietiškoje kultūroje įprastas vienaragio tyrumas kildinamas iš Biblijos.
Biblija taip pat siūlo paaiškinimą, kodėl vienaragiai taip seniai buvo paminėti. Per Didįjį Tvaną, trukusį 40 parų, Nojus surinko visų gyvūnų poras, kad išsaugotų jų veisles, tačiau vienaragių tarp jų nebuvo. Žydų tautos pasaka teigia, kad vienaragiai taip pat buvo denyje, bet reikalavo tiek daug vietos ir priežiūros, kad Nojus juos išvijo. Jie arba nuskendo, arba išplaukė ir apsigyveno apleistoje vietovėje, arba, kaip kai kurie žmonės tiki, išsivystė į narvalą.
Tapatino su Dievu
Senasis Testamentas dar keletą kartų mini vienaragius, tačiau abejojama, ar originale aprašytas gyvūnas atitinka mūsiškąjį vienaragį. Žydų talmudas panašiai pasakoja apie raguotą arklį. Žydų folklore tai stipriausias gyvūnas, gebantis užmušti dramblį vienu rago dūriu.
Bažnyčia įvairiai interpretavo vienaragio aprašymus. Viduramžiais vienaragis buvo laikomas pačiu Kristumi, o jo ragas – Kristaus ir Dievo sąjungos simboliu. Kai kurie viduramžių piešiniai vaizduoja vienaragį kaip šventąją trejybę. Tačiau Izaoko knygoje vienaragis vaizduojamas kaip blogio simbolis. Nepaisant biblinės vienaragio teorijos, žinoma, kad juo buvo tikima. Krikščionys nuolat savinosi folkloro elementus norėdami privilioti naujų tikinčiųjų, tad nieko nuostabaus, kad liudijimų apie šį gyvūną atsirado ir Biblijoje. Senajame Testamente jis taip pat dažnai minimas. Tai, kad vienaragis minimas Biblijoje, reiškia, kad nė vienas tikras krikščionis negali abejoti jo tikrumu.
Rubinas – iš vienaragio kraujo
Sklido gandai, kad vienaragio rago viršūnėje yra paslaptingas rubinas. Brangakmenis buvo pavadintas granatu ir ilgą laiką laikytas visų brangakmenių karaliumi. Manoma, kad būtent brangakmenis teikė vienaragiui jėgų, tačiau ne visi vienaragiai jį turėjo. Viduramžiais tikėta, kad brangakmenis atbaido liūdesį, blogį ir išgydo apsinuodijusius. Galbūt brangakmenis atsirasdavo tik tam tikro amžiaus sulaukusiems vienaragiams, o jo kilmė – susikristalizavęs kraujas.
Saugojo nuo nuodų
Viduramžiais pasakojimai apie juos pasiekė fantastikos viršūnes. Dažniausiai vienaragiai simbolizavo paprastumą, nekaltybę ir tyrumą. Šis stereotipas puikiai atspindėtas žymiajame “Vienaragio gobelene”, nutapytame apie 1500 metus ir dabar saugomame Metropoliteno meno muziejuje. Jame vaizduojami vienaragiai, žaidžiantys pavasario miške prie šaltinių, apsupti žiedų, nors fone – rudeniškas vaizdas.
Paveikslas taip pat įvardija dar vieną vienaragio savybę – jo rago magiškąsias galias. Gobelene kiti gyvūnai laukia eilėje prie šaltinio, kol vienaragis išvalys vandenį nuo nuodų. Dėl tariamų stebuklingų rago savybių, farmacininkai neva dėdavo rago miltelių į vaistus nuo epilepsijos, maro ir kitų baisių ligų. Pasak legendų, vienaragis buvo bebaimis gyvūnas, greitas ir stiprus. Jis buvo toks greitas ir sumanus, kad nė vienas medžiotojas nesugebėdavo jo pagauti. Pats būdamas tyrumo simbolis, vienaragis žavėjosi skaistumu ir tik skaisti mergelė galėjo pakinkyti vienaragį. Nužudytas vienaragis vėl atgimdavo ir būdavo nesunaikinamas.
Čiupakabrų atakos.
Čiupakabra (ispanų kalba reiškia “ožkų išsiurbėjas”) kriptidas(neatpažintas arba mitinis gyvūnas), kurio egzistavimo mitai paplitę Lotynų Amerikoje ypač Puerto Rike.
Apibūdinamas kaip kresnas, nedidelis, didelėmis akimis ir dantimis gyvūnas, paprastai puolantis naminius gyvulius (ypač ožkas ir geriantis jų kraują. Istorijos apie čiupakabrą pradėjo plisti XX a. pabaigoje.
Nors dalis žmonių mano, kad tai realus gyvūnas, tačiau dauguma mokslininkų atmetė čiupakabros egzistavimą ir laiko tai legenda arba šių laikų mitu. Daugiau apie šią būtybę galite perskaityti paspaudus čia.
Čiupakabrų atakos 1956 – 2000 metais
Pranešimai apie čiupakabrų veiklą su pasireiškimų vietomis Amerikos žemėlapyje.
1. 1956, Oracle, Arizona, 35 mylios į vakarus nuo Tucson. Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios “vampyras kengūra” stebėtas Šiaurės Amerikos žemyno Vidurio Vakarų, Pietvakarių ir Pietryčių regionuose. Pranešimuose iš Pietvakarių vyravo būtybė, skraidanti oda padengtais, reptiliškais sparnais.
2. Aštuntojo dešimtmečio pradžia, Brownsville, Texas. Vienoje rančoje rastas negyvas jautis. Nei kraujo, nei užpuoliko pėdsakų neaptikta.
3. Aštuntojo dešimtmečio vidurys, Rio Grande Valley, Texas. Dažni galvijų sužalojimai sieti su kondorais, tačiau šis paaiškinimas nelabai tikėtinas, kadangi iš aukų būdavo išsiurbtas kraujas. Aštuntajame dešimtmetyje smarkiai padaugėjo galvijų sužalojimų. Nužudytų galvijų akys ir kiti organai būdavo chirurgiškai išimti, kraujas išsunktas. Dažnai apibūdinti kaip NSO ar karinių pajėgų operacijos, šie užpuolimai vėliau priskirti čiupakabrai.
4. 1993, New Jersey. Ši vietovė ilgi buvo žinoma kaip vieno kriptozoologijos fenomeno, Džersio Velnio (Jersey Devil), veiklos vieta. Ar tai gali turėti sąsajų su čiupakabra? Abiejų padarų aprašymai turi daug panašumų. Liudininkai, tarp jų ir miškininkas, matęs Džersio Velnią 1993 metais, pasakojo apie kengūrą primenančią pabaisą su didelėmis, raudonomis akimis.
5. 1994, Puerto Rico. Pavieniai pranešimai apie čiupakabrą. Matytų padarų apibūdinimas kartais primena “pilkuosius” ateivius.
6. 1995, Cavanos, Cagus, Guanica, Naguabo, Torrecilla Baja, San German (Puerto Rico), Klamath Falls (Oregon). Čiupakabra per tris mėnesius pastebėta 35 kartus.
7. 1996, Miami (Florida), Isabella County (Michigan), Klamath Falls (Oregon), Rio Grande Valley (Texas), Juarez (Mexico), Calderon Village, Sinola (Mexico), Sonora (Mexico), Chiapas (Mexico). Čiupakabra persimetė į Meksiką ir slinko šiaurės kryptimi. Kovo mėnesį 40 galvijų rasti negyvi viename Majamio kaimiškame regione. Moteris pranešė mačiusi šunį primenantį siluetą, stovintį ant dviejų kojų, su dviem trumpomis, driežiškomis priekinėmis galūnėmis. Buvo nepatvirtintų pranešimų apie žmonių aukas.
8. 1999, El Yunque, Puerto Rico. Padidėjęs NSO aktyvumas ir pranešimai apie čiupakabrą.
9. 2000, Calama, Chile. Čiupakabra kaltinta šimtais mirusių galvijų balandžio mėnesį Čilėje. Regiono gyventojai kėlė mintis, kad NASA agentūra genetinių eksperimentų su nežemiškomis DNR molekulėmis metu sukūrė ir paleido į laisvę čiupakabras.
Sektos žudikės.
Sektos žudikės – sektos, rengiančios masines savo narių žudynes arba savižudybes. Dauguma tokio tipo sektų tiki artėjančia Apokalipse ir žada savo nariams, kad jie bus vieninteliai, išsigelbėję. Kai kada vietoje apokalipsės žadamas amžinas gyvenimas, dieviškumas ir pan. Tokio tipo sektos dažniausiai turi vieną ar kelis sudievintus lyderius (mokytojus, pranašus), naudoja gana rafinuotas smegenų plovimo metodikas, narkotines medžiagas.
Dažniausiai tokios sektos itin gerai slepia savo veiklą, vaizduoja meditacijos ar socialinės pagalbos grupes, vykdo kelių pakopų narių filtraciją, itin smarkiai stengiasi savo narius atskirti nuo visuomenės (dažniausiai fiziškai, įkurdamos specialius kaimelius sektų nariams ir pan.). Dauguma tokių sektų yra gana nedidelės (iki kelių tūkstančių žmonių), socialiai dažniau orientuotos į išsilavinusius, turtingus žmones.
Aum Sinrike
1984 m. įkurta eklektiškos kilmės apokalipse tikinti nelegali sekta, pagarsėjusi teroristiniais išpuoliais. Aum Sinrike priskiriama sektoms žudikėms. Po 1995 sekta veikia kitais pavadinimais, pvz., Aleph. Aktyviausiai veikia Japonijoje (nuo 1000 iki 2000 narių) ir buvusios Tarybų Sąjungos šalyse (nuo 500 iki 1000 narių). Nedidelis (nuo keliolikos iki kelių dešimčių aktyvių narių) sektos skyrius veikia ir Lietuvoje.
Gana ilgą laiką sekta veikė legaliai, bandymai ją teisiškai priskirti destruktyvioms sektoms būdavo nesėkmingi (Japonijoje, kur sekta buvo pripažinta, kaip religija, visiškai uždrausti nepavyko iki šiol, sekta pradėta kontroliuoti tik 1999, priėmus naujus religijų veiklos įstatymus). Daugelyje šalių (pvz., JAV, Rusijoje) sekta paskelbta už įstatymo ribų. Iki 1995-ųjų sektos narių skaičius pasaulyje siekė apie 50 tūkstančių žmonių, dabar – keletą tūkstančių.
Sekta pagarsėjo po 1995 Tokijaus metro įvykdyto teroristinio akto: sektos nariams išpurškus zarino dujas, 12 žmonių žuvo, daugiau nei 5 tūkstančiai buvo sužeisti. Po tyrimo paaiškėjo, kad tai ne pirmasis sektos nusikaltimas: 1994 metais zarino dujomis Matsumoto mieste, Nagano prefektūroje buvo nunuodyti 7 žmonės, 144 sužeisti, kažkiek nesėkmingų bandymų panaudoti zarino dujas buvo dar anksčiau (maždaug nuo 1986 metų). Sektos būstinėje buvo aptiktos ginklų atsargos, įskaitant sraigtasparnį Mi-17, zarino atsargos, valstybinio perversmo planai. Yra žinoma, kad sekta ruošėsi purkšti zarino dujas ant Tokijo iš sraigtasparnio, o paskui, pasinaudojusi panika, užgrobti valdžią. Sekta, pasinaudodama Rusijoje užverbuotais specialistais, vykdė cheminių, bakteriologinių ir net branduolinių ginklų tyrimus. Yra įrodytos kelių sektos narių žmogžudystės. Manoma, kad sekta gali būti nužudžiusi iki kelių dešimčių savo narių, dalį iš jų – bandydama cheminius ginklus.
Po Japonijoje įvykdyto tyrimo, 2 sektos nariai (įskaitant sektos vadovą Šoką Asaharą) buvo nuteisti mirties bausme, dalis sektos narių nuteista kalėti.
Baltoji brolija
Baltoji brolija, Didžioji baltoji brolija, Tarptautinis dvasios institutas Atma – viena iš ezoterinių sektų, tiki artėjančia apokalipse. Įkurta 1989 metais Ukrainoje. Sektos įkūrėjas – Jurijus Krivonogovas, vadovė – Marina Cvigun (dar žinoma, kaip Marija Devi). Sekta priskiriama žudikiškoms. Dėl itin efektyvios konspiracijos tikslus sektos narių skaičius nežinomas, manoma, kad Ukrainoje gali būti apie 3 tūkstančius narių, dar keli tūkstančiai – Rusijoje. Lietuvoje sekta aktyviai plito iki XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios, dabar gali būti apie kelios dešimtys sektos narių.
Sekta pasižymi kraštutinai dideliu labilumu: sektos vadovai ir pašvęstieji nuolat važinėja, viename mieste užsilaikydami ne daugiau, nei kelioms dienoms. Taip pat būdinga itin gera konspiracija: sekta organizuota maoistinio tipo kuopelėmis, kur kiekvienas narys žino (iš matymo) tik kelis savo kuopelės narius, o kuopelės vadovas žino vieną aukštesnio lygio kuopelės narį. Atitinkamas aukštesnės kuopelės narys ar vadovas žino visus žemesnių kuopelių narius (pavardes, adresus, etc.).
Baltoji brolija pagarsėjo 1993 m. vasarą, kai, siekdama išprovokuoti susidorojimą su savo nariais, daugelyje Rusijos ir Ukrainos miestų sukėlė riaušes: sektos nariai įsiverždavo į stačiatikių bažnyčias, užpuldavo šventikus, ir pan. Sektos nariai tikėjosi tapti kankiniais. Kai provokacijos nepavyko, 1993 m. lapkritį bandė surengti masinę sektos narių savižudybę. Pastaroji neįvyko dėl laiku įsikišusios milicijos. 616 sektos narių buvo suimta, sektos vadovai nuteisti kalėjimu.
Liaudies šventykla
Liaudies šventykla (angl. Peoples Temple) – viena iš apokaliptinių sektų, tikėjusių pasaulio pabaiga dėl branduolinio karo. Sektą, kaip judėjimą, siekiantį socialinio teisingumo, 1953 m. įkūrė Jim Jones. Gana ilgą laiką sekta veikė kaip antirasistinė organizacija, padedanti narkomanams, benamiams ir pan., labiausiai plito JAV (Kalifornijoje) bei Brazilijoje.
Kaip labdaringa organizacija, gaudavo didelį finansavimą iš JAV vyriausybės. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje didelė dalis sektos narių persikėlė į Gajaną, kur įkūrė Džonstauno miestą. 1978 metais, lapkričio 18 d. Džonstauną miestą aplankius JAV kongresmenui Leo Ryan, dalis žmonių panoro palikti sektą. Apsauginiai sušaudė panorėjusius sektą palikti narius, nušovė kongresmeną Leo Ryan bei jį lydėjusius žurnalistus.
Tą pačią dieną sektos lyderis Jim Jones įsakė sektos nariams nusinuodyti, tie kurie priešinosi, buvo sušaudyti. Žuvo daugiau nei 900 sektos narių.
Rojaus vartai
Rojaus vartai (angl. Heaven’s Gate ) – eklektiška krikščioniškos kilmės sekta, įkurta 1975. Įkūrėjas – Marshall H. Applewhite. Apie veiklą Lietuvoje žinių nėra. Pasaulyje gali būti išlikę keli ar keliolika sektos narių.
1997 metais, 39 sektos nariai (21 moteris ir 18 vyrų, nuo 26 iki 72 metų amžiaus) nusižudė, nusinuodydami sektos išlaikomoje viloje, Sante Fe (Kalifornija, JAV). Savižudybės vyko tris dienas, pirmą ir antrą dieną nusinuodijo po 15 žmonių, likusieji 9 nusinuodijo trečią dieną. Policija įvykio vietoje prievartos pėdsakų nerado. Visi nusižudę sektos nariai buvo specifiškai apsirengę (juodi treningai ir „Nike“ firmos sportiniai bateliai), turėjo po nedidelę kuprinę ir smulkių pinigų. Sektos nariai paliko savo giminėms ar draugams žinutes.
Applewhite įtikino sektos narius nusižudyti, kad jų sielos galėtų patekti į kosminį ateivių laivą, kuris neva slėpėsi už pro Žemę praskrendančios Heilo-Bopo kometos. Sektos nariai patys tikėjo esantys ateiviais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą